Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale), graikiškai vadinama “Taraxaco”, auga pažeistame dirvožemyje, pievose ir miškuose. Graikijoje ji aptinkama ir žemyninėje dalyje.
Dar Teofrato, Dioskarido ir Plinijaus tekstuose randamos nuorodos apie kiaulpienę, kur ji buvo naudojama esant virškinimo negalavimams. Pasak legendos, kiaulpienė kilo iš Saulės vežimo miltelių, todėl jos žiedlapiai yra aukso geltonumo. Ji išsiskleidžia kylant saulei ir susiskleidžia per saulėlydį. Jos vaistinės savybės taip pat minimos dar graikų mitologijoje, kai Hekatė davė Tesėjui kiaulpienių 30 dienų, kad turėtų jėgų kautis su Minotauru.
Kiaulpienės žinomos dėl savo teigiamo poveikio palaikant virškinimo veiklą bei dėl prebiotinio poveikio. Šis augalas palaiko kepenų veiklą ir fiziologinį pH balansą skrandyje.
Kiaulpienėje daugiausia yra terpenų, taip pat fenolio junginių – flavonoidų, gausu mineralų, baltymų ir angliavandenių. Labai svarbu, kad didelės maistinės vertės kiaulpienėse yra inulino, prebiotikų, polisacharidų, kurie sudaro normalios žarnyno mikrofloros “maistą” ir prisideda prie jo išsaugojimo.