Pagrindinės sudedamosios dalys: Vitaminai C, A, Karotenoidai, Riebalų rūgštys, Flavonoidai
Šaltalankiai (Hippophae rhamnoides) priklauso žilakrūminių (Eleagnaceae) šeimos augalų genčiai ir yra plačiai paplitę pasaulyje, daugiausia Rytų ir Vakarų Azijoje, nuo Kaukazo iki Karpatų kalnų, nuo Alpių iki Pirėnų, Juodosios jūros baseine ir Vidurio bei Šiaurės Europoje (Sabir ir kt., 2005; Wang ir kt. 2011)
Tai vienas seniausių žemės augalų, kurio naudingosios savybės jau seniai žinomos daugelyje kultūrų ir kuris naudojamas jau nuo IV a. pr. Kr. Remiantis istoriniais šaltiniais, šaltalankis buvo Aleksandro Makedoniečio kareivių mitybos dalis. Pasak legendos, šio augalo lapais ir vaisiais buvo gydomi pacientai ir sužeisti arkliai. Senovės Graikijoje šaltalankiai buvo naudojami kaip žirgų pašaras, skatinantis svorio augimą ir suteikiantis blizgų kailį. Iš tiesų bendrasis lotyniškas pavadinimas „Hippophae” ir reiškia „blizgus žirgas”. Nuorodos apie jo naudojimą taip pat randamos ir Tibeto tradicijoje, ir kinų medicinoje. Kiti šaltiniai teigia, kad XIII a. Čingischanas jį naudojo savo žygiuose. Galiausiai 1929m. įvyko pirmoji šaltalankio vaisių biocheminė analizė. Nuo tada mūsų žinios apie jo naudingąsias savybes sveikatai išaugo.
Šaltalankių farmakologinio poveikio spektras labai platus, įskaitant antioksidacinį, imunomoduliacinį (aktyvina imuninės sistemos ląstelių veiklą prieš įvairius svetimkūnius: bakterijas, virusus, grybelius), anti-aterogeninį, antistresinį, kepenų apsauginį, radioprotekcinį efektą (Suryakumar ir Gupta, 2011; Eccleston ir kt., 2002).
Šaltalankis pasižymi didelėmis mitybą praturtinančiomis ir terapinėmis savybėmis. Aktyvios šio augalo sudedamosios dalys, tokios kaip vitaminas E, karotenoidai ir nepakeičiamos riebalų rūgštys, turi teigiamą poveikį ir dažnai naudojamos kosuliui, odos žaizdoms, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai palaikyti, taip pat pasižymi antioksidaciniu poveikiu (Rosch ir kt., 2004; Yang ir kt., 2002).
Vaisiuose yra flavonoidų, fenolinės rūgšties ir taninų (Rosch ir kt., 2004; Arimboor ir kt., 2008). Šie junginiai pasižymi antioksidaciniu, kardioprotekciniu ir žaizdų gijimo poveikiu (Upadhyay ir kt., 2010). Tačiau vitaminas C yra svarbiausias elementas šaltalankių vaisių sultyse ir veikia kaip antioksidantas bei palaiko ląstelių membranos vientisumą (Kallio ir kt., 2002). Įvairūs karotenoidai (tokie kaip likopenas ir β-karotenas) yra pagrindinės medžiagos, esančios šaltalankių vaisių minkštime, ir veikia kaip antioksidantai, prisidedantys prie kolageno sintezės ir epitelizacijos (Andersson ir kt., 2009). Šaltalankių aliejuje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios turi svarbų terapinį poveikį širdies sistemai ir imunomoduliacinį ir neuroprotekcinį efektą (Yang ir kt., 2002). Atsižvelgiant į tai, kad šaltalankių vaisiuose yra įvairių rūšių vitaminų, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, jis yra tarsi natūrali piliulė Jūsų sveikatai.